- išlupinėti
- išlupinė́ti vksm. Išlupinė́ti grindi̇̀s, lentàs.
.
išlupinėti
Look at other dictionaries:
išlupinėti — KI149 iter. dem. išlupti. 1. išpjaustyti, išgriežti, išrėžti: Kol anie atėjo, tai jis visom avim akis išlupinėjo Brt. Išlupinėjo iš tų smakų galvų visus liežuvius ir susidėjo visus in tarbą LB249. ^ [Vaikas] buvo gatavas akis motinai išlupinėti… … Dictionary of the Lithuanian Language
aplupinėti — K iter. dem. aplupti. 1. Sut po truputį aplupti žievę. 2. aplaupyti: Aplupinėtos bandukės – vienas čiupt, kitas čiupt – aplaužė, apčiūpojo Lp. 3. refl. apiplikti, apiplyšti, apdriksti: Namai purvini, suodini, apsilupinėję V.Myk Put. Važiavo sena … Dictionary of the Lithuanian Language
atlupinėti — K iter. dem. atlupti. 1. atidaryti, nuimti ką, atplėšti: Katinėl, nabagėl, atlupinėk [moliu užlipdytas] akeles, jau merga broliuką nunešė TDrIV199(Kb). Atlupinėjai, nudūks dabar vaistai Krš. Smalsioji mūsų kelionės draugė pradėjo žiūrinėti ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
išknaibyti — tr. 1. išgnaibyti, išnaršyti: Išknaĩbė duoną kaip višta ir paliko nuėjęs Žvr. Kodėl išknaibeĩ blynus? Grk. Jis dabar kap valgo, tai tik išknaibo (valgo nenoromis) Lš. ║ išskinti: Truks čia visus agurkus išknaibyt: kur apsisukę, ir darže! Mlt. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
išknebenti — tr. K 1. rš išknaibyti, išlupinėti. 2. išlesti, iškapoti snapu: Paukščiai visus nukritusius obuolius išknebẽna Pš. knebenti; apknebenti; atknebenti; išknebenti; nuknebenti; paknebenti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išlaupyti — tr. 1. Sr, Ktk išlupinėti, išlaužyti, iškneibti: Išlaupei duonos minklę, o plutas kas valgys? Varn. Neišlaupyk man tik akis Pkr. | refl.: Asla vietom jau išsilaũpė (išsilupinėjo, nebe lygi pasidarė) Grž. 2. išplėšti: Žąsį papjovęs, išlaũpė… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlupinėjimas — sm. (1) KI149 → išlupinėti. lupinėjimas; išlupinėjimas; nulupinėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
ištraukti — Rtr, Š; SD409, H184, R46, MŽ61, M, LL101,286, ŠT24 1. tr. VlnE175, N, KI165, LL294, ŠT22, BŽ78,82, DŽ1 išrauti, išpešti, išlupti, pašalinti ką tvirtai besilaikantį, įkliuvusį, pritvirtintą ir pan.: Ištraukti raktą NdŽ. Ištrauk uožuolą su šaknimi… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvirbinti — išvìrbinti 1. tr., intr. sugebėti vikriai pajudinti, suvirpinti: Imk tu tep išdrebyk, išvirbyk pirštais (skambindamas fortepijonu)! Lp. 2. tr. išgręžinėti, išlupinėti: Štai naujas, jau spėjęs aptriušti keturaukštis; nešluoti laiptai, išvirbintom … Dictionary of the Lithuanian Language
lupinėti — lupinėti, ėja, ėjo K iter. dem. lupti. 1. NS704, J po truputį imti žievę, luobą: Nelupinėk bulvių, skusk – mat nedaug turim; lupinėjant daug nusipjausto Pbs. | Zylės, lupinėdamos žievę, surenka kenkėjus rš. Senieji laikai atminti – tai senų… … Dictionary of the Lithuanian Language
